Ašchabadas: ką lankyti, duomenys ir skrydžiai

Ašchabadas yra Turkmenistano sostinė, Centrinės Azijos šalis su uždaru politiniu režimu ir ekonomika, remiasi gamtine duja. Miestas pasižymi baltojo marmuro architektūra, urbanistiniu projektu, kuriame derami milžiniški paminklai, plačios gatvės ir planavimas, kuriame institucinis vaizdas prioritetas prieš kasdienybę. Į Ašchabado keliaujama daugiausia dėl istorinio smalsumo ir unikalumo: tai sostinė, beveik nuo nulio pastatyta XX a. pabaigoje, su nedaug laisvalaikio erdvių ir akivaizdžia valstybės kontrolė.
Ką lankyti
Ašchabado centras yra baltojo marmoro lauko muziejus. Pagrindinė gatvė, Bitarap Turkmenistan, koncentruoja vyriausybės pastatus ir Neutraliteto paminklą – tris kojas turintį lanką, kurį vainikuoja auksinė statula, besisukanti sekti saulę. Ertugrul Gazi mečetė, otomanų stiliaus, yra viena iš nedaug viešai atvirų kulto vietų ir išsiskiria dydžiu bei apsupimu sodais.
Kitas didelis žymus objektas yra Nepriklausomybės kompleksas su centrine kolona ir buvusio prezidento Saparmurato Nijazovo statula. Daugumą pastatų galima fotografuoti iš išorės, bet prieiga į vidų dažnai ribota. Senamiesčio nėra: miestas buvo sunaikintas 1948 m. žemės drebėjimo ir vėliau atstatytas, pirmiausia sovietų stiliumi, o vėliau su dabartiniu estetikos požiūriu.
Rajonai ir kaip juos lankyti
Ašchabade nėra rajonų su savita tapatybe, kaip kitose sostinėse. Miestas suskirstytas į daugiabučių namų gyvenamuosius rajonus ir administracines zonas. Geriausias būdas jį apžiūrėti – taksi ar privačiu automobiliu, nes atstumai dideli, o viešasis transportas skurdus ir nepatikimas. Eiti pėsčiomis centru yra įmanoma, bet ekstremalus karštis vasarą tai daro neįmanomą dienos metu.
Nepriklausomybės parkas ir Karakumo kanalo pakrantės promenada yra vienintelės reikšmingos žaliosios zonos. Saulei leidžiantis, šviestuvai ir apšviesti paminklai sukuria dirbtinę, bet fotogenišką atmosferą. Centre nėra tradicinių turgų rajono; žinomiausias turgus, Tolkuchka, yra pakraščiuose ir veikia daugiausia savaitgaliais.
Muziejai ir teatrai
Nacionalinis istorijos muziejus, esantis šalia oro uosto, yra išsamiausias kultūrinis lankytinas objektas: jame eksponuojami archeologiniai radiniai, kilimai ir sovietinės epochos daiktai. Miesto centre esantis Kilimų muziejus yra būtinas norint suprasti vietinę amatininkystę, jame eksponuojami didelio dydžio gaminiai ir pateikiami paaiškinimai apie tribų dizainus. Abiejų muziejų darbo laikas yra ribotas, o pirmadieniais jie dažniausiai nedirba.
Pagrindinis teatras yra Nacionalinis dramos teatras, kuriame vyksta spektakliai turkmenų ir rusų kalbomis. Atlikimai yra reti ir dažniausiai neturi subtitrų, todėl tai nėra prioritetingas pasirinkimas užsienio keliautojui. Operos ir baleto pastovios scenos mieste nėra.
Trumpos išvykos netoliese
Patartiniausia ekskursija yra į Nisa ruinas, esančias 18 km į vakarus nuo miesto. Tai buvo Partų imperijos sostinė, o šiandien ji yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Išlaikyti adobos mūrai, rūmų liekanos ir dykumos peizažas, kontrastuojantis su Ašchabado marmuru. Reikia privataus transporto ir, teorijoje, leidimo lankytis šioje zonoje, nors praktikoje galima patekti su turistų viza.
Kita galimybė yra Darvazos dujų krateris, esantis apie 260 km į šiaurę, žinomas kaip „Pragarų vartai“. Tai dujų šulinys, degantis nuo 1971 m., matomas naktį. Ekskursijai reikia visos dienos ir išankstinio organizavimo, nes viešojo transporto nėra. Dažniausiai tai daroma su privačiu vairuotoju ir pernakvojama palapinėse vietoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar saugu keliauti į Ašchabadą?
Kriminalumo požiūriu, tai saugus miestas, su maža vagysčių dažnumu ir matoma policijos buvimo vieta. Pagrindinis rizikos šaltinis yra administracinis: visada reikia turėti pasą ir vizą su savimi, o fotoaparatai gali būti laikinai konfiskuojami, jei fotografuojami vyriausybės pastatai. Vietinė gyventojų populiacija yra uždara, bet ne priešiška užsieniečiams.
Kiek dienų reikia, kad pamatytumėte miestą?
Dviem pilnomis dienomis pakanka aplankyti centrą, du pagrindinius muziejus ir nuvykti į Nisa ekskursiją. Trečia diena leidžia nuvykti į Darvazą, jei samdomas vairuotojas. Nėra daugiau pramogų, kurios pateisintų ilgesnę viešnagę, o naktinio gyvenimo ir įvairių restoranų trūkumas verčia daugumą keliautojų nenorėti lipti ilgiau.